Statistikos departamento duomenimis, įvairiose šalyse apie 10 proc. vaikų raida yra sutrikusi. Su jais dirba įvairūs pedagogai ar jų padėjėjai, specialieji pedagogai ir kiti specialistai.

Iš viso specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įvairių priežasčių Lietuvoje turi daugiau kaip 30 000 mokinių arba beveik dešimtadalis visų šalies mokinių. Didžioji dalis mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokosi bendrosios paskirties mokyklose, tai sudaro apie 92 proc. nuo visų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, vaikų. Specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) – tai pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių.

2020 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus: negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai galės lankyti artimiausią jo gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą ir bus priimami visiškai lygiais pagrindais su kitais mokiniais. Parengtame įstatymo įgyvendinimo priemonių plane numatyta steigti mokinio padėjėjų, švietimo pagalbos specialistų etatus, vykdyti kitas priemones, kurios bendrosios paskirties mokyklose užtikrintų sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. 

Įsibėgėjus „Tūkstantmečio mokyklų“ projektams, įtraukiam ugdymui mokyklose vienas svarbiausių pagalbos veiksnių yra aplinkos pritaikymas mokyklose. Atsižvelgiant į ugdymo įstaigos poreikius bei dažniausiai pasitaikančius vaikų sutrikimus, sensoriniai (jutiminiai) kambariai tampa atsipalaidavimo, ramybės, pažinimo, edukacijos, stimuliacijos oaze. Aplinka turi būti pritaikyta ne tik judėjimo negalią turintiems mokiniams, bet ir autizmo spektro sutrikimus, sensorinius ir emocinius sutrikimus turintiems vaikams. Sensoriniame kambaryje vaikai išmoksta kontroliuoti bei integruoti savo sensorinius pojūčius. 

Registruoti savo užklausą dėl sensorinio kambario galite čia arba rašyti mums el. paštu info@slaugivita.com

Sensorinių kambarių nauda

Sensoriniame kambaryje sukuriama terapinė aplinka, kurioje vaikas susidūręs su įvairiais dirgikliais ir stimulais žaisdamas gali išmokti moduliuoti savo pojūčius, susitvarkyti su iššūkiais, prisitaikyti įvairiose aplinkose, nusiraminti ir atsipalaiduoti, patirti pasitikėjimo ir laimės jausmą.

Sensorinės integracijos terapija yra labai svarbi vaikams, turintiems raidos ir elgesio sutrikimus. Terapinės veiklos apima vestibulinės, proprioceptinės, klausos, taktilinės sistemos stimuliavimą, kuris normalizuoja vaiko pojūčius. Pojūčių moduliacija pasiekiama per žaidimą naudojant taktilinį (gilus spaudimas, pasunkintos antklodės, svareliai, odos braukimas šepečiais, glostymu, atliekant masažą), vestibulinį, proprioceptinį (naudojant balansines lentas, sūpynes, batutus, tramplynus, kamuolius, „kūno kojinę“ ir kt.), klausos (lėta-greita muzika, ritmas), regos (spalvos, šviesos, šviesos burbulų vamzdžių naudojimas ir kt.) stimuliavimą. Šita įranga leidžia asmeniui suteikti daug ir įvairių pojūčių, juos kombinuoti, reguliuoti jų intensyvumą. Aktyvi veikla suteikia ne tik malonumą, bet kartu gerina vaiko judesių koordinaciją, tikslumą, greitį.

Pagrindinė sensorinio kambario įranga ir stimuliacjos:

• Vizualinė stimuliacija (Regimoji) – Šviečiantys pluoštai, projektoriai skritingomis temomis, burbulų vamzdžiai, šviesos lentos.
• Audio stimuliacija (Garso) - Atpalaiduojantys garso įrašai, įrangos vibracinis triukšmas, muzika atitinkanti  muzikinį skonį, mokomieji robotukai, garsą slopinančios priemonės, ausinės.
• Uoslės (Kvapų) - Aromaterapija, pažįstami kvapai, mažinantys nerimo lygį.   
• Lytėjimo stimuliacija (Prisilietimas) – Vibruojančios pagalvės ir čiužiniai, pasunkintos antklodės, liemenės iš skirtingos tekstūros audinių, taktiliniai rėmeliai, veiklos lentos.
• Proprioreceptorinė bei vestibiuliarinė stimuliacija (Judėjimas) – Supamosios kėdės, supynės, balansavimo, tempimosi bei pasiekimo įranga.

Sensorinių kambarių gali būti įvairių. Atsižvelgiant į ugdymo įstaigos poreikius bei dažniausiai pasitaikančius vaikų sutrikimus, sensorinis kambarys gali tarnauti kaip relaksacinis, teikiantis nusiraminimo poreikį, taip pat kaip pažinimo, stimuliacinis kambarys, skirtas spalvų ir garsų terapijai ir panašiai.

Jei yra galimybė turėti didesnę erdvę, sensorinis kambarys gali būti išskirts į tam tikras atskiras zonas, siekiant vienoje erdvėje sujungti skirtingas stimuliacijas, pvz aktyvaus tipo žaidimų kambarys bei „gyvasis“ kambarys, skirtas interaktyviesiems žaidimams.

Variacijų gali būti labai įvairių. Tai priklauso nuo poreikių, patalpų bei turimo biudžeto.

Registruoti savo užklausą dėl sensorinio kambario galite čia arba rašyti mums el. paštu info@slaugivita.com

Į ką atkreipti dėmesį rengiant sensorinį kambarį?

• Kambario dydis (optimalus sensorinio kambario dydis – apie 20 kv.m, tačiau priklausomai nuo turimų lėšų ir konkrečių poreikių, galima padidinti, sujungti kambarius ar atskirti skirtingas zonas);
• Patalpos (kampo) išdėstymas (sensoriniame kambaryje rekomenduojama naudoti garso izoliaciją);
• Kambarys turi būti tamsus (sensoriniai kambariai turi būti užtemdyti. Tam galima naudoti užuolaidas, žaliuzes arba pasirinkti patalpą be langų).
• Elektros instaliacija (elektros lizdus rekomenduojama sumontuoti prieš įrengiant patalpą, kuri leistų lengviau įjungti/išjungti įrangą iš vienos vietos).
• Patvarios lubos (ypač jei prie lubų ketinama tvirtinti sūpynes, hamakus, įrangą).
• Kambario ventiliacija.

Mūsų didelę patirtį turintys specialistai nemokamai konsultuoja ir gali pasiūlyti geriausią sprendimą, pritaikytą būtent Jūsų patalpai pagal Jūsų poreikius ir planuojamą biudžetą. Gauti nemokamą konsultaciją galite čia