Šių įgūdžių jiems padeda įgyti sensorinė-motorinė sistema. Jei ši sistema veikia tinkamai, net individualiai suvokdami pasaulį vaikai sugeba gerai prie jo prisitaikyti. Tinkama šių jutimų sąveika leidžia žmogui gerai jaustis, mokytis, prisitaikyti gyvenime. Sensorinė sistema   didele dalimi atsakinga už mūsų skirtingą pasaulio suvokimą ir priėmimą. Matome tą patį, girdime tą patį, uodžiame ir ragaujame tą patį, bet vieniems žmonėms tai patinka, kitiems -ne.

1972 matais mokslininkė A. Jean Ayres sukūrė sensorinės integracijos teoriją, kuri labai greitai buvo pritaikyta vaikų ugdyme ir reabilitacijoje. Dr. J. Ayres tyrė vaikus, kurie turėjo motorinių ir sensorinių problemų. Ji  nustatė, kad sensorinė integracija, t.y. visų impulsų, gaunamų per sensorines sistemas koordinacija,  leidžia koreguoti, (sumažinti ar  padidinti gaunamų stimulų poveikį)  ar kitais būdais kompensuoti sensorinės integracijos sutrikimus, kurie pasireiškia pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimais, judesių nerangumu, taktiliniu jautrumu,  jutiminiu gynybiškumu, motorinio planavimo sutrikimais  ir kt. problemomis.  Šiandien žinome, kad naudojant sensorinės integracijos principus  ypač galime padėti vaikams ir suaugusiems, kurie turi sensorinės integracijos sutrikimų.

Pirmiausia pakalbėkime kas yra sensorinė integracija.  Geriausiai šį procesą apibūdina apibrėžimas, kurį 1993 m. pateikė mokslininkas Trott. Sensorinė integracija- galimybė priimti iš visų mūsų jutimų ateinančią informaciją, iš visų jutimų išrinkti svarbiausią informaciją, analizuoti gaunamą informaciją, tinkamai ir adekvačiai į ją atsakyti (Trott, 1993)

Sensorinės integracijos sutrikimus galima skirti į tris dideles grupes: motorinių funkcijų,  sensorinės diskriminacijos ir sensorinės moduliacijos sutrikimus.

Sensomotorinių funkcijų sutrikimai pasireiškia judesių nerangumu, nesugebėjimu tiksliai atlikti valingo judesio bei sutrikusia  kūno padėties kontrole (MillerL et al, 2004),  dažniausia susiję su motorinio planavimo sutrikimais. Sensorinės diskriminacijos sutrikimai sukelia problemų norint atskirti  sensorinius  dirgiklius. Vaikams, turintiems šių sutrikimų, sudėtinga surasti daiktų panašumus ir skirtumus paveikslėliuose, parašytuose žodžiuose, veiduose, sunku diferencijuoti veido išraiškas, suvokti gestų prasmę. Dažniausiai diskriminavimo sutrikimai pasireiškia skiriant lytėjimo, regos ir klausos dirgiklius (Tharner et al, 2014). Sensorinės moduliacijos sutrikimai susiję su pojūčių adaptacija  centrinėje nervų sistemoje, t.y. reikiamų pojūčių pastiprinimu, susilpninimu, palengvinimu. Visi šie vaikų  sensoriniai sutrikimai daro įtaką savireguliacijos procesams, dėmesiui, aktyvumui ir elgesiui.

Dalis žmonių (literatūros duomenimis iki 15%) turi sensorinės integracijos sutrikimų, kurių spektras  svyruoja nuo lengvų iki sunkių. Vienam žmogui stimulų ir aplinkos informacijos reikia daugiau, jis jos tiesiog siekia ir ieško, kitas – gaunamą informaciją priima ribotai, stengiasi nuo jos atsiriboti. Sensorinės integracijos sutrikimai būdingi  sutrikusios raidos vaikams ir suaugusiems, bet gali pasitaikyti ir normaliai besivystantiems asmenims. Šie sutrikimai dažnai nustatomi vaikams ir suaugusiems, turintiems autizmo spektro, intelekto, judesio, mokymosi, hiperaktyvumo  ir kt.  sutrikimus, segantiems psichikos ligomis.

       Sensorinės integracijos terapija yra labai svarbi vaikams, turintiems raidos ir elgesio sutrikimus. Terapinės veiklos apima vestibulinės, proprioceptinės, klausos, taktilinės sistemos stimuliavimą, kuris normalizuoja vaiko pojūčius. Pojūčių moduliacija pasiekiama per žaidimą naudojant taktilinį  (gilus spaudimas, pasunkintos antklodės, svareliai, odos braukimas šepečiais, glostymu, atliekant masažą), vestibulinį, proprioceptinį (naudojant balansines lentas, sūpynes, batutus,  tramplynus, kamuolius, „kūno kojinę“ ir kt.), klausos (lėta-greita muzika, ritmas), regos (spalvos, šviesos, šviesos burbulų vamzdžių naudojimas ir kt.)  stimuliavimą.  Šita  įranga  leidžia vaikui suteikti daug ir įvairių pojūčių, juos kombinuoti, reguliuoti jų intensyvumą.  Aktyvi veikla suteikia  ne tik malonumą, bet kartu gerina vaiko judesių koordinaciją, tikslumą, greitį.

Sužinokite jau greitai! Antroje šio straipsnio dalyje balandžio 22 dieną.

Autorė: Vaikų neurologė-socialinė pediatrė Laima Mikulėnaitė

Turite klausimų? Susisiekime: 

NEMOKAMA LINIJA: 880000225

Tel. +370 41 522439
Mob. +370 61608456

El. p. info@slaugivita.com
Dubijos g. 16, LT-77172 Šiauliai