Pasaulio suvokimas visiškai priklauso nuo jutimų sistemos galimybių teikti informaciją apie išorinių objektų savybes (Vaitkevičienė, Vaitkevičius, 2014). Per pojūčius žmogus įgyja naujų patirčių, mėgaujasi atliekama veikla ir gyvena santarvėje su aplinka (Isbell, Isbell, 2007). Pasak Palujanskienės, Jonušienės (2010), jutimai yra elementariausi psichiniai pažintiniai procesai, kuriais aplinkos signalai per jutimines sistemas sukelia smegenų žievėje psichinius aplinkos savybių atspindžius. Jutimo sistemų gauti aplinkos savybių atspindžiai vadinami pojūčiais (Palujanskienė, Jonušienė, 2010).
Jutiminė sistema leidžia žmogui patirti regos (vaizdų), klausos (garsų), skonio, uoslės (kvapų), taktilikos (lytėjimo), vestibulinius (judė- jimo ir pusiausvyros) ir propriorecepcinius (kūno ribų, kūno padėties) pojūčius (Goodman-Scott, Lambert, 2015, p. 274, ir kt.).

Regos, klausos, uoslės, skonio ir taktiliniai pojūčiai teikia informaciją apie aplinkos stimulus, o vestibuliniai ir propriorecepciniai pojūčiai informuoja apie kūno padėtį erdvėje (Walbam, 2013). Jutiminių sistemų veikimo mechanizmas yra analizatoriai; dirginimą priimančios receptorinės (jutiminės) ląstelės receptoriai, aferentinis (įcentrinis) nervas, specialus jutiminis centras smegenų žievėje, referentinis (išcentrinis) nervas (Palujanskienė, Jonušienė, 2010). Pasak autorių, receptorius perdirba aplinkos signalą į nervinį impulsą ir jį aferentiniu nervu perduoda į atitinkamą centrą smegenų žievėje; ten nervinis impulsas perdirbamas į mažiausią psichinį darinį – pojūtį; po to pojūtis vėl gražinamas į nervinio impulso pavidalą ir eferentiniu nervu keliauja atgal į jutimines ląsteles tam, kad būtų patikrinta, ar susidarė adekvatus aplinkos savybės atspindys. Pojūčiai skirstomi į išorinius ir vidinius.
Eksteroceptoriai – tai distanciniai receptoriai, kurie priima dirginimą per tam tikrą atstumą ir sukelia uoslės, klausos, regos, skonio pojū- čius; proprioreceptoriai priima kūno judėjimo sistemos dirgiklių energiją; interoceptoriai priima kūno vidaus terpės dirgiklių energiją (Craig, 2002; Paris, Murray-Slutsky, 2000). Interoreceptoriai (interocepcija, angl. interoception) – receptoriai, priimantys organizmo vidaus terpės dirgiklių energiją ir ją paverčiantys nerviniu jaudinimu¹; tai vidinių kūno stimulų (širdies ritmo, troškulio, alkio, skausmo, kūno temperatūros, virškinimo ir kt.) siunčiamos informacijos atpažinimas, apdorojimas ir reakcijos į juos. Taigi, sensorinė informacija gaunama į centrinę ir periferinę nervų sistemą iš aplinkos ir iš žmogaus kūno. Kaip teigia Mikulėnaitė, Ulevičiūtė (2004, p. 18), informacija, gauta per sensorinę sistemą, keliauja į smegenis, kur yra„iššifruojama“ ir, pasak Miller, Fuller (2006); Mulligan (2002), sugeneruojama atsakomoji elgsena (angl. behavioural responses), t. y. gauta informacija panaudojama kūno judesiams kontroliuoti; gyvybinėms organizmo funkcijoms reguliuoti ir kt. (Mikulėnaitė, Ulevičiūtė, 2004, p. 18). Miller (2006); Schaaf, Miller (2005) pateikia tinkamai veikiančio sensorinio proceso algoritmą.

Sensoriniams stimulams (angl. sensory input) veikiant jutimines sistemas vyksta stimulų apdorojimas (angl. processing) – jutiminė informacija suvokiama, sisteminama, interpretuojama, siejama su ankstesne patirtimi ir reaguojama atitinkama atsakomąja elgsena (angl. response).
(knygos autorė Margarita Jurevičienė)